Dictionary of the Lithuanian Language.
atręžti — 1. tr. atversti atgal, atlošti: Atręžė aukštynieką, net šonakauliai anlinko Prng. Vėžius gaudant reik imti už nugaros: vėžys neatręža antraip kojų – kybaruoja, bet atręžti negal Ggr. Galvą laikyti daug neatręžus į aukštą brš. | refl.: Lepečkojo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išręžti — 1. tr. Š įtempti, atstatyti: Galvą išręžęs, pasišiaušęs gyvolis prieš gyvolį eina grumtis J. Galvą išręžęs neša vilkas ėraitį Šts. Papurtęs galvą, išręžė sprandą I.Simon. Pagalop pamatė – ateinąs asilas, išręžęs krūtinę, ir taisos spirti Blv. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
paręžti — tr. patempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis: Galvą iškėlęs, sprandą paręžęs, vizgindamas uodegą, [šuo] pri jo atbėga Jzm. | refl.: Vakar karvė mažai ėdė, daugiau badės: tik pasrę̃š, pasrę̃š va šitep Str. ręžti; atręžti; įręžti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pervaryti — 1 pervaryti BŽ60, NdŽ, DŽ1, KŽ, pervaryti K, Rtr, KŽ, Jnš, Bsg, Mžš, Sb, Lkv; SD297, Q538, L, LL185 1. tr. varant, genant priversti pereiti, perbėgti, perskristi iš vienos vietos į kitą, nuginti: Banda turi sutilpti viename tvarte, vienoje… … Dictionary of the Lithuanian Language
ręžti — ręžti, ia, ė tr., rę̃žti 1. įtempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis: Ręžiu kaklą Kv. Čia ręžęs sprandą ir krūtinę tempdams, su vežimu arkliuks į kelį judinas Žlv. Atsikėlęs ręžiau akis, kraipiau galvą, žiūrėdamas pro langą rš. ^… … Dictionary of the Lithuanian Language
įręžti — įręžti, įrę̃žti, ia, į̃ręžė 1. tr. įtempti, atstatyti: Arklys, nugarą ištiesęs, krūtinę įręžęs, šoko su vežimu pakalniui Blv. | refl. tr.: Ans, sprandą įsiręžęs, pryš mane krokt [ėmė] MitI78. Ponas, įsiręžęs pilvą, žiūri, ant ežios atsistojęs Žem … Dictionary of the Lithuanian Language
