persiręžti

persiręžti
pérsiręžti persilenkti, persikreipti: Arklys kaip pársiręžė, nugara įlinko J. Gerai užkirtau su botagu, kad ir pársiręžė Brs. Senukas ateina pársiręžęs, atneša kašę pilną lašinių Skr. Kad veršis paglostytas pársiręža – negeras veislei Ggr. Arklys pársiręžęs nedailus Lk. Kad arklys tur kūlas, pársiręža pusnagos į viršų (sproginėja), nebepaeita Šts. \ ręžti; atręžti; įręžti; išręžti; paręžti; persiręžti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • atręžti — 1. tr. atversti atgal, atlošti: Atręžė aukštynieką, net šonakauliai anlinko Prng. Vėžius gaudant reik imti už nugaros: vėžys neatręža antraip kojų – kybaruoja, bet atręžti negal Ggr. Galvą laikyti daug neatręžus į aukštą brš. | refl.: Lepečkojo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išręžti — 1. tr. Š įtempti, atstatyti: Galvą išręžęs, pasišiaušęs gyvolis prieš gyvolį eina grumtis J. Galvą išręžęs neša vilkas ėraitį Šts. Papurtęs galvą, išręžė sprandą I.Simon. Pagalop pamatė – ateinąs asilas, išręžęs krūtinę, ir taisos spirti Blv. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paręžti — tr. patempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis: Galvą iškėlęs, sprandą paręžęs, vizgindamas uodegą, [šuo] pri jo atbėga Jzm. | refl.: Vakar karvė mažai ėdė, daugiau badės: tik pasrę̃š, pasrę̃š va šitep Str. ręžti; atręžti; įręžti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pervaryti — 1 pervaryti BŽ60, NdŽ, DŽ1, KŽ, pervaryti K, Rtr, KŽ, Jnš, Bsg, Mžš, Sb, Lkv; SD297, Q538, L, LL185 1. tr. varant, genant priversti pereiti, perbėgti, perskristi iš vienos vietos į kitą, nuginti: Banda turi sutilpti viename tvarte, vienoje… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ręžti — ręžti, ia, ė tr., rę̃žti 1. įtempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis: Ręžiu kaklą Kv. Čia ręžęs sprandą ir krūtinę tempdams, su vežimu arkliuks į kelį judinas Žlv. Atsikėlęs ręžiau akis, kraipiau galvą, žiūrėdamas pro langą rš. ^… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įręžti — įręžti, įrę̃žti, ia, į̃ręžė 1. tr. įtempti, atstatyti: Arklys, nugarą ištiesęs, krūtinę įręžęs, šoko su vežimu pakalniui Blv. | refl. tr.: Ans, sprandą įsiręžęs, pryš mane krokt [ėmė] MitI78. Ponas, įsiręžęs pilvą, žiūri, ant ežios atsistojęs Žem …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”